Institutu Politékniku Betano loke konkursu públiku ba dosente no bazeia ba komisaun funsaun públika, tuir forma Dekretu Lei no. 34/2018. 27 loron Agostu, ho alterasaun hosi Dekretu Lei no. 22/2011, loron 8 junho, kona-bá rejime konkursu, rekrutamentu, selesaun, nomeasaun no promosaun pessoal iha administrasaun públika.
Tamba ne’e, Instituto Politékniku Betano hala’o rekrutamentu ou loke konkursu tuir termu referensia hanesan tuir mai ne’e:
Atu hatene informasaun kompletu, bele mai hare iha direta iha sekretariadu Instituto Politécnico Betano – Vila Verde Dili no bele kontaktu parte Rekursu Umano – IPB, Nu. HP +670 78105023, 76098257 no email: corado.marifa24@gmail.com , longuinosaraujo9396@gmail.com
Institutu Politékniku Betano (IPB) liu hosi Eskola Superior Enjeñaria – Kursu Konstrusaun Sivil ne’ebé servisu hamutuk ho Sentru Formasaun Empregu no Formasaun Profesional (Siglá Portugéz,CNEFP) realiza serimónia distribuisaun sertifikadu ba formandu na’in-88 ne’ebé hala’o ona sira nia estudu prátika iha sentru formasaun Tibar, Posto Administrativu Bazartete, Munsipiu Liquiça. Serimónia ne’e realiza iha kampus IPB Betano.
Primeiru vise prezidente IPB, Sr. Cipriano Tilman, M.PA ne’ebé reprezenta Magnífiku Prezidente IPB salienta katak dahuluk apresia no kongratula ba Diretór CNEFP ho nia formador sira ho vontande di’ak bele fasilita estudante IPB hodi hala’o pratika iha sentru formasaun Tibár. Ba alin sira ne’ebé mak fila ona mai iha IPB dezeja parabens ba ita bot sira nia suksesu. Ba estudante sira ne’ebé atu kontinua ba iha sentru Formasaun Empregu no Formasaun Profesional Tibar apela ba alin sira tenki servisu hamutuk, kria unidade, estabilidade iha fatin ne’ebá, tamba sentru refere laos privadu maibé parseiru ho Institutu Politecnico de Betan, ba atu hetan formasaun hosi formandu sira atu eleva kapasitasaun iha ne’ebá no presiza aproveita oportunidade ho di’ak.
Iha fatin hanesan, Diretór CNEFP Sr. Simão Tito Barreto iha nia intervensaun hateten katak IPB tinan ida ne’e iha mudansa tebes ba fatin IPB nian. Nune’e husu ba formandu nai’n-88 ne’ebé mak halao ona sira nia estudu prátika iha sentru Formasaun Empregu no Formasaun Profesional Tibar. Agradese ba formandu sira nia interese no aprende duni iha sentru formasaun Tibar, tamba ne’e parabéns ba formando sira, imi iha potensia bot hodi banati tuir koñesimentu ne’ebé durante imi aprende iha sentru refere, nune’e hodi implementa iha kampus no ba sosiedade sira.
Iha sorin seluk, Saul dos Reis reprezenta formando IPB hakarak hato’o sentimentu no orgullu ba koperasaun servisu ne’ebé mak CNEFP ho IPB hala’o ona. Liu hosi biban ida ne’e hakarak hatoo agradesimentu ba Diretor CNEFP ba ita bot nia laran diak ba ami, la haluha hatoo agradese no obrigadu wain nomos ba formadores CNEFP.
Entertantu fahe sertifikadu ba formandu IPB hamutuk na’in-88 no entrega lembransa hosi CNEFP ba Estrutura IPB nian, alende ne’e kontinua kedas serimónia entrega lista estudante sira ne’ebé sei ba hala’o fali pratika iha sentru Formasaun Empregu no Formasaun Profesional durante fulan rua (2) nia laraan iha tinan 2022.
Serimónia ne’e partisipa hosi estrutura IPB, Diretór ESE (Fernando da Costa Fernandes, Kordenadór kursu Produsaun Animal (Celestino G.T.Mali), kordenadór Kursu Konstrusaun Sivil. Afranio Glaudes, Diretór DNAEEIT Pedro de Deus, Dosentes hotu iha kursu konstrusaun sivil, Xefi Departementu Finansas, Sra. Judit, Formadores CNEFP ho nia ekipa, PNDS Munisípiu Manufahi ho nia ekipa, Alumni CNEFP, estudantes no konvidadus sira.
Iha seremonia ne’e Primeiru Vise Prezidente IPB, Sr. Cipriano Tilman, M.PA nu’udar reprezenta Magnífiku Prezidente IPB hateten katak agradese bot ba estudante sira ne’ebé mak konsege mai to’o Betano bno turi orientasaun to final, signifika katak ita bot sira hetan ona legalidade atu sai hanesan estudante Institutu Politékniku Betano. Fiar katak ita bot sira tuir orientasaun ba momentu ida ne’e, bainhira kuandu la fila inan aman sira kontenti tamba oan-sira konsege tama iha institutu ne’e, maibé depende ba konsiénsia estudante ida-idak nian atu bele augenta to finál ka lae? Tamba prosesu ida ne’e presiza tempu naruk, hasoru dezafius barak hodi atinji nia objetivu no depende ba ema ida-idak nia esforsu. Dehan Sr. Cipriano.
Nia hatutan ho dezafius ne’ebé ita hasoru presiza hanoin didiak bainhira atu moris di’ak laos hanesan milagre monu hosi lalehan deit. Maibe atu moris di’ak futuru iha ema ida-idak nia liman, ida-idak nia isin lolon to ikus bele hetan buat di’ak ruma. Ohin ita tanis, aban bainrua ita sei hamnasa, maibé hamnasa laos mai hosi lalehan no tenki esforsu, estuda makas para bele realiza metas ne’ebé mak ita hakarak to’o ba. Iha sorin seluk, agradese mós ba komisaun organizadora sira ne’ebé mak organiza orientasaun ne’e ho di’ak tebes.
Alende ne’e, Sr. Aquino hanesan Prezidente Komisaun organizadora relata katak tuir nesesidade komisaun ne’ebé hetan apoiu finanseiru ho montante osan $2,325 dolár amerikanu hosi osan orientasaun nian. Maibe atividade la’o ona hetan aumenta tan ho totál montante osan $2,400 dolár amerikanu ba orsamentu ba atividade refere. Nu’udar prezidente komisaun organizadora hakarak hato’o agradese ba membru komisaun organizadora sira nia partisipasaun tomak hodi realiza atividade refere ne’ebé lao durante loron lima (5) no lao ho di’ak.
Entertantu nia realsá katak partisipante ne’ebé partisipante hosi inísiu to’o remata hosi Kursu Produsaun Animal na’in 74 no na’in 9 la ativu, tamba laiha informasaun no iha Kursu Konstrusaun Sivil hamutuk na’in 50 no na’in 9 la ativu tamba komisaun la hetam informasaun.
Antes termina, nu’udar prezidente komisaun organizadora agradese ba partisipante sira hotu, tamba iha vontade hodi partisipa iha atividade orientasaun ne’e ho diak. Hau fiar katak ho oradór prinsipál sira ne’ebé fo palestra sai hanesan koñesimentu ba ita bot sira atu bele aprende iha IPB. Ikus liu ba partisipante sira karik durante hau nia orientadór sira hala’o aktus ruma ne’ebé ofende ba ita bot sira, nu’udar prezidente komisaun organizador husu deskulpa, espera katak ensera atividade buat hirak ne’ebé akontese ona iha loron lima nia laran, ita bot sira haluha ona no hanoin pozitivu hodi hahu ita bot sira nia estudu iha fatin ida ne’e.
Enseramentu ba atividade ne’e partisipa hosi Diretór DNAAEIT (Diresaun Nasional Administrasaun Akadémika no IT) Sr. Pedro Deus, M.Si, Diretor ESE, Sr. Fernando da Costa Fernandes,M.Eng, Diretor ESAZ, Sr. Gaspar F. Vicente,M.Sc, Kordenador kursu ESE no ESAZ, Komisaun Organizadora ho nia ekipa no Dosentes hosi kursu rua (2).
Instituto Politékniku Betano (IPB) liu hosi Gabinete Segundu Vise Prezidente IPB – Asuntu Administrasaun no Jestaun Sr. Amancio Horacio ne’ebé reprezenta hosi Magnifíku Prezidente IPB hodi partisipa seminár kona-bá Impaktu Mudansa Klimátika ba Rekursu Be’e iha Munisípiu manufahi no seminár ida ne’e hetan apou fundus másimu hosi WaterAid. Seminár ne’e hala’o iha salaun Quesadhip (RUAK) Novel da Paz Merkadu Antigu.
Objetivu hosi seminár ne’e hodi tau hamutuk hanoin no partilla informasaun ba malu atu halo antisipasaun antes ba akontese situasaun hirak tuir mai ne’e. Tamba ne’e bazeia dadus Nasionál Timor Leste atinji ona porsentu 88% ba komunidade sira asesu ona ba bee no saneamentu atinji ona ba porsentu 61% iha Timor Leste.
Iha munisípiu Manufahi iha tinan 2021, kobertura bee atinji ona ba 83% no saneamentu 100% haktuir deklarasaun area la soe fo’er ot arbiru iha tinan outubru 2019 iha munisípiu Manufahi, atu asegura nia sustentabilidade ba rekursu bee hodi fasilita kmunidade sira atu asesu iha tempu bailoron naruk no tempu udan.
Partisipa iha seminár mak hanesan Segundu Vise Prezidente IPB – Asuntu Administrasaun no Jestaun Sr. Amancio Horacio, Staff DNAAEIT no partisipantes sira hotu.
Iha palestra ne’e rasik estudante sira hato’o sira nia preokupasaun liliu kona-bá tarífa transporte públiku Same – Dili folin sa’e no estudante IPB maioria la tuir votasaun iha eleisaun prezidensiál
Hatan ba preokupasaun sira ne’e administradór Munisípiu Manufahi Arantes deklara katak sei halo kordenasaun ho Ministériu Transporte no Telekomunikasaun atu hare ba asuntu ne’e, tamba agora dadaun diresaun mikrolet Holarua-merkadu Same la halo ona operasaun, tamba kombustível folin sa’e no pasajeiru selu ho tarifa tuan la tuir fólin.
Institutu Politékniku Betanu liuhosi Gabinete primeiru vise prezidente IPB ba Asuntu Tékniku Sientífiku, Pedagojka no Akadémiku realiza serimónia “Tomada de Posse” ba Prezidenti Asosiasaun Estudantíl ho ninia estrutura husi eskola superior Enjeñaria no eskola superior Agronomia no Zootéknika ne’ebé fó posé hosi Magnifíku Prezidente IPB. Serimónia ne’e realiza iha kampus IPB Betano, tersa ohin, 15/03/2022.
Magnfíku Prezidente IPB, Sr. Acacio Cardoso Amaral, Ph.D iha nia diskursu relata katak ohin loron kontenti ho prezensa prezidente asosiasaun estudantíl ho ninia estrutura tomak ne’ebé sei simu tomada de posse hodi hala’o sira ninia knaar tuir regulamentu mak hatur ona.
“Objectivu hosi organizasaun estudantíl AAEESAZ-IPB maka atu dezenvolve konsiénsia intelektuál, étika no moral estudante sira nia ne’ebé iha mós responsabilidade hodi hamosu komunidade akadémika ne’ebé sientífika no tau aas valor aprendidu, peskiza no servisu komunitáriu”. Dehan Prezidenti
Primeiru vise prezidenti IPB, Sr. Cipriano Tilman, M.PA relata katak momentu esensiál ida ne’e atu fó posé ba estrutura asosiasaun estudantíl sira signifika katak atu aumenta imi nia kapasidade iha asosiasaun tuir regulamentu ne’ebé iha hodi kumpri knaar ne’ebé ita bot sira atu asumi.
Iha fatin hanesan, Avelino Mendonça Ramos hanesan prezidente Asosiasaun Akadémika Estudantíl reálsa katak organizasaun estudante hanesan veíkulu ida ba estudante sira hodi promove sira nia kapasidade pesoal balun no hahalok sira nia matenek no integridade pesoal liga ba objetivu servisu ho karaktér edukasaun nian.
“Hau rekoñese hau nia an katak hau hetan fiar hosi estudantes IPB no sai hanesan prezidente eleitu AAE – IPB iha loron 03 – 02 – 2021. Durante mandatu ne’e hau rekoñese katak, seidauk halo buat ida iha IPB ba estudantes hotu hare, maibé hau sempre koalia kona-bá estudante sira nia preokupasaun iha enkontru”. Haktuir Avelino
“Hahu ba oin hau hakarak servisu hamutuk ho estudante no superior tomak IPB nian atu bele halo diak liu tan atividade AAE – IPB, hau hakarak planu sira ne’ebé ita koalia ona ita tenki halo ida ne’e laos loron koalia deit sei asaun”. Tenik Prezidente Asosiasaun Estundantíl
Serimónia ne’e partisipa hosi Magnfíku Prezidente IPB, Sr. Acacio Cardoso Amaral, Ph.D, Primeiru vise prezidenti IPB, Sr. Cipriano Tilman, M.PA, Segundu vise prezidenti IPB, Amancio Horacio, Diretor ESE, Sr. Fernando Fernandes, Diretor ESAZ, Sr. Gaspar Vicente, Kordenador kursu ESE no ESAZ, Dosentes no estudante sira.